Nuo minėtų dydžių priklausys, kokio dydžio senatvės pensiją, perskaičiuotą į eurus, kiekvienas gyventojas gaus pabaigęs savo darbinę karjerą.
Kaip žinoma, senatvės pensiją sudaro bendrosios ir individualiosios dalių suma.
Kuo ilgesnis sukauptas stažas – tuo didesnė bendroji pensijos dalis, nes individualus stažas dauginamas iš visiems vienodo bazinės pensijos dydžio.
Kuo daugiau apskaitos vienetų, kurie priklauso nuo kiekvieno algos ir sumokamų „Sodros“ įmokų dydžio ir bendros vieneto vertės, tuo didesnė individualioji dalis.
Taigi, žinant naujus „Sodros“ duomenis, galima įvertinti, kokia pensija kiekvieno žmogaus laukia senatvėje. Tam tereikia prisijungti prie asmeninės paskyros ir šiek tiek paskaičiuoti.
Būtinasis stažas ir apskaitos vienetai
Lietuvoje, kaip žinoma, būtinasis stažas senatvės pensijai kasmet didinamas, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Toks vienodas dydis bus taikomas tiek moterims, tiek vyrams.
Be to, ir pensinis amžius tiek moterims, tiek vyrams nuo 2026 m. bus vienodas ir sieks 65 metus.
Žinant savo amžių ir darant prielaidą, kad užteks noro ar jėgų dirbti iki pensijos, galima apskaičiuoti, koks bus sukauptas stažas iki jos.
Pavyzdžiui, iki šių metų liepos 24 metus dirbęs žmogus dabar yra sukaupęs 49 apskaitos vienetus.
Iki pensinio amžiaus jam dar likę 21 metai. Jeigu visą laiką iki pensijos asmuo dirbs, tuo metu jo bendras sukauptas būtinasis stažas sieks 45 metus.
Taip pat, jeigu nepasikeis atlyginimas, žmogus gali tikėtis, kad prieš išeidamas į pensiją jis bus sukaupęs 86,8 apskaitos vieneto.
Pensija priklauso nuo stažo ir atlyginimo
Senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas kaip jos bendrosios ir individualiosios dalių suma.
Bendrosios dalies dydis nustatomas asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo (35 m.) santykį padauginus iš tuo metu galiojančio bazinės pensijos dydžio (šiemet – 269,77 euro).
Jeigu, kaip minėtame pavyzdyje, žmogus bus sukaupęs 45 metus būtinojo stažo, tai jo bendroji pensijos dalis bus 346,85 euro (45/35*269,77=346,85).
Individualioji pensijos dalis yra lygi sukauptų apskaitos vienetų sandaugai su tais metais galiojančia vieno vieneto verte (šiemet – 6,38 euro).
Jeigu išeidamas į pensiją žmogus turėtų 86,8 apskaitos vieneto, kaip minėtu pavyzdžiu, tuomet jo individualioji pensijos dalis būtų lygi 587,6 euro (86,8*6,38=553,78).
Vadinasi, visa žmogaus senatvės pensija būtų 900,63 euro (346,85+553,78). Tiesa, jau skelbta, kad nuo naujųjų pensijos bus indeksuotos. Dėl to ir pavyzdyje minimo žmogaus numatoma pensija nuo naujųjų vėl pasikeis.
Ir tai būtų tik „Sodros“ senatvės pensija. Jeigu žmogus kaupia pensiją II pakopos fonduose, jis gali tikėtis ir papildomos priemokos prie senatvės pensijos, kuri vadinama pensijų anuitetu, kuris šiuo metu siekia vidutiniškai 65,47 euro per mėnesį.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia beveik 598 eurus.
Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą sudaro beveik 640 eurų, o neturint būtinojo stažo – 379 eurus.
Dabar Lietuvoje yra beveik 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. Tarp jų yra beveik 78 tūkst. pensininkų, kurie šiuo metu dar dirba.
Ar bus pinigų pensijoms didinti ateityje?
Socialinio draudimo pensijų įstatymas numato, kad senatvės ir kitos pensijos kasmet yra indeksuojamos, jeigu tai padarius planuojamos „Sodros“ išlaidos pensijoms neviršija pajamų iš pensijų įmokų.
Be įprastinio indeksavimo įstatymas numato ir papildomą individualios pensijos dalies indeksavimą.
Tačiau su sąlyga, kad numatomas bendras (ne tik numatomas pensijoms) „Sodros“ biudžetas yra teigiamas. Kitaip tariant, jeigu ji bendrai surenka daugiau pinigų, negu jų išmoka gyventojams.
Prieš kurį laiką pristatytomis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prognozėmis, jeigu niekas nepasikeis, jau po 3–4 metų pensijoms bus išleidžiama daugiau pinigų, negu surenkama.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė Seime aiškino, kad tokios prognozės yra skaičiuojamos atsižvelgiant į dabartinius teisės aktus ir numatomas demografines, kitas tendencijas.
Esą tokie dalykai, kaip, pavyzdžiui, galimas pensinio amžiaus didinimas, nebuvo vertinamas.
„Rezultatai vertintini labiau kaip tendencija, kas galėtų būti. Ir tuo pačiu noriu atkreipti dėmesį, kad, pasikeitus prielaidoms, pasikeitus kitokiai demografijai, tarkime, įdėjus kitokį gimstamumą, mirtingumą, kitokią gyvenimo trukmę, kitokias užimtumo prognozes, atitinkamai keistųsi rezultatai“, – aiškino grupės vadovė.
Vis dėlto ji įspėjo, kad, jeigu niekas nesikeis, jau artimiausiu metu pensijos nebus didinamos taip, kaip iki šiol.
„Tie geri laikai, kai dar turime galimybę šiek tiek sparčiau pensijas indeksuoti ar kaupti rezervus, yra gana trumpi, bent tiek, kiek mes matome – vos keleri metai.
Vėliau biudžetai „versis“ į kitą pusę ir palaikyti panašų pensijų lygį, kokį mes turime, pinigų reikės daugiau. Ir sprendimų vienokių ar kitokių reikės“, – prognozavo I. Buškutė.
Tiesa, naujausiame „Sodros“ biudžeto rodiklių įstatymo projekte bent trejus artimiausius metus numatomas teigiamas rezultatas. Kitaip tariant, jeigu niekas nesikeis, bent artimiausius 3 metus pensijų didinimui pinigų bus.
